Paminėtos pal. arkiv. Jurgio Matulaičio mirties 80-osios metinės
 
 Vilniuje

Sausio 27 d. sukako 80 metų nuo pal. Jurgio Matulaičio (1871–1927) mirties. Ta proga palaimintasis buvo iškilmingai paminėtas Marijampolėje, Kaune, Vilniuje.

Sausio 28 d. 12.30 val. šv. Mišias Vilniaus arkikatedroje aukojo kardinolas Audrys Juozas Bačkis, koncelebravo apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Peteris Stephanas Zurbriggenas, vyskupai Juozas Tunaitis ir Rimantas Norvila, marijonų generalinis vyresnysis t. Janas Nikolaijus Rokoszas, jo patarėjas t. Joe Roeschas, Lietuvos marijonų provincijolas Vytautas Brilius ir Vilniaus marijonų vienuolyno vyresnysis kun. Vaclovas Aliulis, kiti monsinjorai ir kunigai.

Pamokslo metu kardinolas A. J. Bačkis, remdamasis arkiv. Jurgio Matulaičio dienoraščiu, iškėlė pašaukimo ir ištikimybės Dievui aspektus palaimintojo gyvenime. Arkiv. J. Matulaičio nuostata – visa priimti iš Dievo rankų ir visiškai save jam atiduoti – įrodo, kad taip pat ir Dievas neatšaukia savo pažadų ir yra ištikimas žmogui, kuris tuos pažadus priima. Kardinolas priminė, kad arkiv. J. Matulaičio vyskupavimo metu Vilniaus arkivyskupijoje buvo itin sudėtinga tautinė ir dvasinė padėtis, tačiau ganytojas buvo užsibrėžęs visiems „lygiai tarnauti“. Vysk. J. Matulaitis buvo įsimylėjęs Bažnyčią ir, vadovaudamasis šūkiu „blogį nugalėk gerumu“, siekė tobulai jai tarnauti. Kardinolas kvietė ir šiandien klausti savęs: „ar aš tikrai myliu Dievą, ar viską padariau, kad Bažnyčia taptų švyturiu kelyje į Dievą?“ ir ragino, sekant pal. arkiv. Jurgio Matulaičio pavyzdžiu, gyventi Evangelijos dvasia, neapsiduoti nevilčiai, semtis drąsos ir ryžto iš mūsų tautos palaimintojo.

14.00 val. Šv. Kryžiaus bažnyčioje palaimintajam Jurgiui Matulaičiui skirtą konferenciją atidariusi s. Ignė Marijošiūtė sakė, kad šio minėjimo tikslas – „sužadinti mūsų troškimą ištikimiau sekti Kristumi“.

Popiežiaus Benedikto XVI vardu konferencijos dalyvius ir svečius pasveikino apaštališkasis nuncijus arkiv. Peteris Stephanas Zurbriggenas. Ypač pabrėždamas trijų arkiv. Jurgio Matulaičio įkurtų ar atnaujintų kongregacijų svarbą Bažnyčios gyvenime, nuncijus taip pat pasidalijo savo pažintimi su palaimintuoju. Pirmą kartą apie vysk. Matulaitį nuncijus išgirdo Tbilisyje, švęsdamas jo dieną su seserimis eucharistietėmis. Vėliau, skaitydamas Vincenzo Consumato parašytą vyskupo biografiją, susižavėjo Matulaičio posakiu „įsimylėjęs Bažnyčią“. Fribūre Matulaitis buvo įsteigęs „studijų namus“ ir per nuncijaus gimtąją Šveicariją keliavo į Romą bei paliko gražius atsiminimus. Pasak nuncijaus, „kiekvienas iš pirmo žvilgsnio atrodantis nereikšmingas ženklas ar žodis vėliau gali tapti pranešimu, pakeičiančiu mūsų gyvenimą“.

Istorikė Genovaitė Gustaitė, skaičiusi pranešimą „Pal. Jurgis Matulaitis nekrologuose“, išskyrė tris dešimčia kalbų parašytuose nekrologuose pabrėžiamus dalykus: J. Matulaičio šventumą ir apaštališkumą; jo socialinį jautrumą, neturtą, tarnavimą darbininkams; netektį Bažnyčiai, vienuolijai, visai Lietuvai.

Romerio universiteto dokt. Svetlanos Usovos-Kurbanovienės pranešimas „1927 m. Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto Konkordatas. Jurgio Matulaičio diplomatinis įnašas“ atskleidė unikalų Jurgio Matulaičio vaidmenį šio sudėtingo istorinio proceso kontekste.

Kun. Vaclovas Aliulis kalbėjo apie palaimintojo aktualumą šiandien. Pristatydamas Jurgio Matulaičio biografiją pranešėjas pabrėžė, kad palaimintasis mokėjo skaityti laiko ženklus (plg. Mt 16, 4), suvokti, ko visuomenei ir Bažnyčiai reikia šiandien, ir numatyti (kaip šachmatuose) „porą ėjimų į priekį“. Visą savo veiklą nuo pat jaunystės iki gyvenimo pabaigos Matulaitis persunkė intensyviu maldos gyvenimu, su didžiule kantrybe dėl varginančios kaulų džiovos; su ramybe ir atlaidumu vykdė šv. Pauliaus ir savo šūkį: „Nugalėk pikta gėriu“ (Rom 12, 21). Kun. Aliulis kalbėjo, kad „blaivia išmintimi ir apaštališka dvasia Matulaitis ne tik buvo aktualus savo laikams, bet ne sykį pralenkė juos pusšimčiu metų į priekį“. Gilindamasis į Jurgio Matulaičio dvasią ir veikimo pavyzdį, kun. Aliulis išskyrė keletą tikslų ir uždavinių, kurių mūsų dienomis siektų palaimintasis: ugdyti žiniasklaidą ir katalikiškąją inteligentiją, puoselėti Dievui pašvęsto gyvenimo kelią, skatinti glaudų hierarchijos, diecezinio klero bei vienuolijų bendradarbiavimą. Negailėti jėgų ir lėšų katalikų pasauliečių mokslinimui bei dvasiniam ugdymui, skatinti jų veikimą kultūrinėje, socialinėje ir politinėje srityje. „Iš pal. Jurgio Užrašų ir darbuotės stiliaus, – sakė kun. Vaclovas, – galime numanyti jo teikiamas bendro pobūdžio gaires vadovams ir visiems besidarbuojantiems: būk atviras naujoms idėjoms, bet nesivaikyk madų. Produktyviai sunaudok laiką. Kreipk dėmesį ir jėgas į tas sritis, kuriose Bažnyčiai šiandien yra sunku ar sunkiausia. Spręsdamas šiandienos klausimus, turėk mintyje rytojų ir porytojų. Ir visada atsimink: „Ką padėtų visą pasaulį laimėti, jei savo sielą nuskriaustum“ (plg. Lk 9, 25), taigi ora et labora, labora et ora: melskis taip, tarsi viskas nuo Dievo pareitų, ir darbuokis taip, tarsi viskas nuo tavęs pareitų, nes iš tikrųjų viskas pareina nuo Dievo ir tavęs.“

Pirmadienį, sausio 29 d., Lietuvos Mokslų Akademijos bibliotekoje Vilniuje atidarytos dvi parodos: „Švenčiausiosios Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo kunigų marijonų vienuolijos dovanoti leidiniai“ ir „Palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis 1871–1927“. Atidarymo, į kurį susirinko nemažas būrys vilniečių ir svečių, metu kalbėjęs vysk. J. Tunaitis atskleidė esminius pal. Jurgio Matulaičio gyvenimo faktus ir asmenybės bruožus, o istorikė Genovaitė Gustaitė, pristačiusi įdomiausius parodų eksponatus, išreiškė džiaugsmą ir viltį, kad šios dvi ekspozicijos padės Lietuvos visuomenei geriau pažinti pal. Jurgį Matulaitį.

Marijampolėje

Šeštadienį, sausio 27-ąją, šv. Mišias Marijampolės bazilikoje, kur ilsisi palaimintojo palaikai, šventė apaštališkasis nuncijus Lietuvoje Peteris Stephanas Zurbriggenas ir Lietuvos vyskupai. Šv. Mišioms vadovavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas A. J. Bačkis, pamokslą pasakė Kauno arkivyskupas metropolitas S. Tamkevičius. Pamaldose dalyvavo visas būrys tėvų marijonų, vadovaujamų iš Romos atvykusio vienuolijos generalinio vyresniojo t. Jano Rokoszo. Šią vienuoliją palaimintasis Jurgis atnaujino, jai vadovavo, joje įgyvendino savo paties didžiausią troškimą – visiškai pasišvęsti Dievui. Prie savo steigėjo palaimintojo Jurgio Matulaičio taip pat susibūrė ir Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserys bei Jėzaus Eucharistijoje tarnaitės, šv. Mišias drauge su ganytojais šventė gausus būrys Vilkaviškio vyskupijos kunigų. Tikintieji, gausiai susirinkę pagerbti palaimintojo ir jo užtarimo prašyti, vos tilpo erdvioje Marijampolės bazilikoje. Šv. Mišių įžangoje visus popiežiaus Benedikto XVI vardu pasveikinęs apaštališkasis nuncijus arkiv. Peteris Stephanas Zurbriggenas pabrėžė palaimintojo arkivyskupo Jurgio veikimo dėl Dievo ir Bažnyčios įvairiapusiškumą, o pamokslą sakęs Kauno arkivyskupas metropolitas S. Tamkevičius priminė ypatingai ryškų palaimintojo asmenybės ir veiklos bruožą – gebėjimą jausti su Bažnyčia ir skaityti laiko ženklus. Arkivyskupas ragino susirinkusius būti ypač dėmesingus savo laiko ir aplinkos aktualijoms ir priminė ypatingą pastarojo meto Bažnyčios Lietuvoje rūpestį – šeimų pastoraciją.

Po šv. Mišių iškilminga procesija sustojo Pal. Jurgio koplyčioje, kur ilsisi palaimintojo palaikai, buvo kalbama Pal. Jurgio litanija ir malda, prašant Viešpatį suteikti jam šventųjų garbę.

Pamaldoms pasibaigus, tėvai marijonai ir Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserys pakvietė tikinčiuosius susiburti Marijampolės marijonų vidurinės mokyklos salėje ir pasidalyti mintimis apie palaimintąjį. Dideliam rengėjų, o ir visų susirinkusiųjų džiaugsmui erdvi mokyklos salė pasirodė per maža daugiau nei dviem šimtams norėjusiųjų iš arčiau susipažinti su palaimintojo asmenybe ir jo šventumu. Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserys išgyveno ypatingą džiaugsmą galėdamos sausakimšoje salėje pristatyti savo vienuolijos Tėvo Steigėjo „Šventumo mokyklą“. Vaizdais ir mintimis susirinkusieji buvo kviečiami pažvelgti į keletą skirtingų Jurgio Matulaičio – ligonio, mokslininko ir veikėjo, vienuolio ir ištikimo Dievo valios ieškotojo – portretų. Ištraukų iš palaimintojo dienoraščio šviesoje kiekvienas turėjo galimybę pažvelgti ir į savo gyvenimą, pasitikrinti, ant kokių pamatų jis stovi, kas yra jo centre. Šios susimąstymo valandėlės esmė buvo palaimintojo arkivyskupo Jurgio išsakytas kvietimas į šventumą, skirtas kiekvienam tikinčiajam, ir iškalbingas jo paties šventumo kasdienybėje pavyzdys. Mintis ir vaizdus palydėjo Marijampolės marijonų mokyklos moksleivių styginių kvarteto atliekama muzika, o susitikimo pabaigoje savo idėjas, gyvenimą ir veiklą pristatė Vilkaviškio vyskupijoje besikuriančios Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos atstovai.

„Bažnyčios žinios“
katalikai.lt
  
 
   
Apie naujienų grupes 
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikų interneto tarnyba, info@kit.lt